Kai senas televizorius tampa našta
Kiekvienas esame susidūrę su ta akimirka – televizorius pradeda keistai elgtis, vaizdas trūkinėja, garsas kraksi arba ekranas tiesiog neužsidega. Pirmoji mintis dažniausiai būna: „Reikia vežti į remontą.” Bet ar tikrai? Kartais protingiausia būtų ne taisyti, o parduoti televizorių supirkimui ir investuoti į naują įrenginį.
Televizorių technologijos per pastaruosius dešimt metų padarė tokį šuolį, kad senesnių modelių remontas dažnai tiesiog neapsimoka. Jei jūsų svetainėje tebegyvuoja 2012-ųjų plazma ar ankstyvasis LED, tikėtina, kad remonto kaina gali siekti 40-60 procentų naujo televizoriaus kainos. O kartais net daugiau.
Kada remontas tampa pinigų švaistymu
Yra keletas aiškių signalų, kurie rodo, kad laikas atsisveikinti su senuoju televizoriumi. Pirma, jei jūsų įrenginiui daugiau nei septyni metai ir jis pradėjo gedinti – labai tikėtina, kad tai tik pirmas iš eilės gedimas. Elektronika turi savo tarnavimo laiką, ir po tam tikro periodo komponentai tiesiog nusidėvi.
Antra, jei remonto sąmata viršija trečdalį naujo panašių parametrų televizoriaus kainos – sustokite ir pagalvokite. Pavyzdžiui, jums pasiūlo už 200 eurų pakeisti maitinimo plokštę sename 40 colių televizoriuje, kai naujas su geresnėmis charakteristikomis kainuoja 350-400 eurų. Matematika čia labai paprasta.
Trečia, kai gedimas susijęs su ekranu ar matrica. Tai pati brangiausia televizoriaus dalis, ir jos keitimas dažniausiai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas įrenginys. Jei matote vertikalias ar horizontalias linijas ekrane, tamsius plotus, kurie neturėtų būti, arba visa pusė ekrano neveikia – greičiausiai problema būtent su matrica.
Kokius televizorius perka supirkimo įmonės
Galbūt stebisi, bet net ir neveikiantys televizoriai turi vertę. Supirkimo įmonės perka įvairaus stovio įrenginius – nuo visiškai veikiančių iki turinčių rimtų gedimų. Kodėl? Nes komponentai gali būti panaudoti kitiems remontams, o tam tikros medžiagos – perdirbimui.
Geriausiai perkami yra santykinai nauji (iki 5 metų) veikiantys televizoriai žinomų gamintojų – Samsung, LG, Sony, Philips. Tokie įrenginiai greitai randa naujus šeimininkus antrinėje rinkoje. Ypač paklausūs yra Smart TV funkcionalumu turintys modeliai, 4K raiškos televizoriai ir tie, kurie turi minimalius kosmetinius defektus.
Bet ir senesni modeliai turi savo pirkėjų. 7-10 metų televizoriai dažnai perkami dėl atsarginių dalių. Net ir visiškai neveikiantis įrenginys gali turėti sveiką maitinimo bloką, garso plokštę ar kitus komponentus, kurie pravers kitiems remontams.
Kiek galima gauti už seną televizorių
Kaina priklauso nuo daugelio faktorių: gamintojo, modelio, būklės, ekrano dydžio ir amžiaus. Veikiantis 3-4 metų Samsung ar LG 50 colių televizorius gali būti superkamas už 80-150 eurų, priklausomai nuo modelio ir funkcionalumo. Naujesni 4K modeliai su HDR palaikymu gali pasiekti ir 200-300 eurų.
Senesni, bet veikiantys televizoriai (7-10 metų) paprastai verčiami 30-70 eurų. Čia labai svarbu, ar televizorius turi Smart funkcijas ir kokia jo raiška. Full HD modeliai vis dar turi paklausą, ypač kaip antriniai televizoriai miegamiesiems ar virtuvėms.
Net ir neveikiantys televizoriai nėra beverčiai. Priklausomai nuo gedimo pobūdžio ir modelio, už juos galima gauti 15-40 eurų. Jei gedimas nesusijęs su ekranu, kaina bus aukštesnė. Visiškai sudaužyti ar labai seni modeliai (daugiau nei 12 metų) dažniausiai perkami tik simbolinėmis kainomis arba priimami nemokamai perdirbimui.
Kaip pasiruošti televizoriaus pardavimui
Jei nusprendėte parduoti televizorių supirkimui, keletas paprastų žingsnių padės gauti geriausią kainą. Pirma, nuvalykite įrenginį. Dulkėtas, nešvarus televizorius atrodo blogiau nei yra iš tikrųjų. Švelniai nuvalykite ekraną specialiu skysčiu ar šiek tiek sudrėkintu mikropluošto audiniu. Korpusą galima nuvalyti šiek tiek drėgna šluoste.
Antra, suraskite visus priedus – nuotolinio valdymo pultą, maitinimo laidą, kojas ar sieninį laikiklį, jei tokį turėjote. Komplektiškumas visada didina vertę. Jei turite originalią dėžę ir dokumentus – puiku, bet tai nebūtina.
Trečia, būkite sąžiningi dėl gedimų ar defektų. Jei televizorius kartais neįsijungia iš pirmo karto, jei yra įbrėžimų ekrane ar korpuse, jei trūksta kokių nors funkcijų – geriau iš karto apie tai pranešti. Tai sutaupys laiko ir jums, ir pirkėjui, o sąžiningumas dažnai vertinamas geriau nei bandymas nuslėpti problemas.
Kur parduoti seną televizorių
Turite kelis variantus. Specializuotos elektronikos supirkimo įmonės – greičiausias ir patogiausias būdas. Daugelis jų siūlo nemokamą išvežimą, ypač jei televizorius didelis ir sunkus. Atvažiuoja, įvertina vietoje, sumoka grynais ir išsiveža. Visas procesas užtrunka 15-30 minučių.
Skelbimų portalai – jei televizorius veikia gerai ir norite gauti daugiau pinigų, galite pabandyti parduoti patys. Bet būkite pasirengę, kad gali tekti laukti pirkėjo, derėtis dėl kainos, organizuoti susitikimą. Tai užtrunka ilgiau, bet potencialiai galite gauti 20-40 procentų daugiau nei supirkimo įmonėje.
Elektronikos parduotuvės kartais siūlo mainų programas – atiduodate seną televizorių ir gaunate nuolaidą naujam. Tai patogu, bet paprastai tokios nuolaidos nėra labai didelės. Verta palyginti, ar negautumėte daugiau parduodami supirkimui ir tiesiog perkant naują televizorių be mainų.
Ekologinis aspektas: kodėl svarbu tinkamai utilizuoti
Televizoriai yra sudėtingi elektronikos gaminiai, kuriuose yra ir vertingų medžiagų, ir pavojingų komponentų. Tiesiog išmesti televizorių prie konteinerių ar nuvežti į mišką – ne tik neteisėta, bet ir kenksminga aplinkai.
Senesniuose televizoriuose gali būti švino, gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų. Tinkamas perdirbimas užtikrina, kad šios medžiagos nepateks į dirvožemį ar vandenį. Tuo pačiu iš televizorių išgaunamos vertingos žaliavos – varis, aliuminis, plastikas, kurie gali būti panaudoti naujiems gaminiams.
Parduodami televizorių supirkimui, iš esmės prisidedate prie tvaraus vartojimo. Jei įrenginys dar veikia, jis gaus antrą gyvenimą pas kitą vartotoją. Jei neveikia – bus išardytas į dalis arba tinkamai perdirbtas. Abiem atvejais tai daug geriau aplinkai nei paprastas išmetimas.
Kai nauja technologija atsipirks greičiau nei remontas
Paskutinis, bet labai svarbus aspektas – šiuolaikiniai televizoriai yra ne tik geresni vaizdu ir garsu, bet ir ekonomiškesni. Nauji LED ir OLED televizoriai sunaudoja gerokai mažiau elektros nei 10 metų senumo modeliai. Skirtumas gali siekti 40-60 procentų.
Jei žiūrite televizorių vidutiniškai 4-5 valandas per dieną, per metus sutaupysite apie 50-80 kWh elektros energijos. Tai nėra milžiniška suma, bet per kelerius metus susidaro. Be to, nauji televizoriai palaiko šiuolaikinius vaizdo standartus – 4K, HDR, Dolby Vision. Jei prenumeruojate Netflix, HBO ar kitas streaming platformas, skirtumas bus akivaizdus.
Smart TV funkcijos irgi nėra tik marketingo triukas. Galimybė tiesiogiai žiūrėti YouTube, Netflix, LRT Mediateka ar kitas platformas be papildomų priedėlių yra patogu ir praktiška. Daugelis naujų modelių turi balso valdymą, gali būti integruoti į išmaniųjų namų sistemas.
Taigi kartais investicija į naują televizorių yra ne prabanga, o protingas sprendimas. Ypač kai alternatyva – investuoti 150-200 eurų į 8 metų senumo televizoriaus remontą, kuris vis tiek neturės šiuolaikinių funkcijų ir gali vėl sugesti po metų ar dvejų.
Apžvelgus visus šiuos aspektus, sprendimas tampa aiškesnis. Jei jūsų televizorius senas, gedimas rimtas, o remonto kaina artėja prie naujo įrenginio kainos trečdalio ar pusės – geriau parduokite supirkimui. Gausite bent šiek tiek pinigų, prisidėsite prie tvaraus vartojimo ir galėsite mėgautis šiuolaikine technologija. Kartais atsisveikinti yra protingiau nei bandyti išlaikyti tai, kas jau atgyveno savo laiką.